Principas aginklo taikiklis, trumpai tariant, yra užtikrinti snukio, nukreipiančio į taikinį, tikslumą naudojant specialius prietaisus ir technines priemones šaudymo proceso metu. Šį principą galima suprasti tiek iš vizualinių, tiek iš mechaninių matmenų.
Vizualiniu požiūriu ginklo taikiklį daugiausia sudaro dvi dalys: galinis taikiklis ir galinis taikiklis. Galinis taikiklis yra pagrindinis šaunamojo ginklo taikymo taškas ir naudojamas šaudymo krypčiai nurodyti. Paprastai jis yra ant ginklo užpakalio, kad padėtų šauliui geriau nusitaikyti į taikinį. Šaulys stebi akimis ir koreguoja savo matymo liniją taip, kad galinis taikiklis, galinis taikiklis ir taikinys būtų vienoje linijoje, taip pasiekiant tikslą.
Mechaniniu lygmeniu,ginklo taikiklisnaudoja daugybę mechaninių įtaisų, kad tiksliai sureguliuotų šaunamojo ginklo laikyseną ir diapazoną. Mechaniniai taikikliai, kaip ir tradiciniai galiniai taikikliai, koreguoja savo padėtį ir kampą, kad šaudymo kryptis būtų suderinta su taikiniu. Optiniai taikikliai, tokie kaip teleskopiniai taikikliai ir raudonųjų taškų taikikliai, naudoja optinius principus, kad dar labiau pagerintų taikymo tikslumą, padidindami tikslinį vaizdą arba nustatydami tikslų taikymo tašką.
Šaudymo proceso metu šaulys turi visapusiškai įvertinti įvairius išorinius veiksnius, tokius kaip atstumas iki taikinio, vėjo kryptis, apšvietimas ir kt., taip pat savo šaudymo laikyseną ir stabilumą, kad būtų užtikrintas šaudymo tikslumas. Šie veiksniai gali turėti įtakos taikymui, todėl šauliai turi įgyti taikymo įgūdžius nuolat treniruodamiesi ir praktikuodami, kad pagerintų šaudymo tikslumą.
Apibendrinant, principas aginklo taikiklisyra sujungti vizualines ir mechanines technines priemones, kad būtų užtikrintas snukio, nukreipto į taikinį, tikslumas ir taip pasiekiamas tikslus šaudymas.
